Nors dumbliams daugintis trūksta struktūrų, tokių kaip gėlės, vaisiai ir sėklos, jie naudoja įvairius dauginimosi metodus, kad prisitaikytų prie aplinkos. Nelytinio dauginimosi metu kai kurios ląstelės gali tiesiogiai dalytis į dvi dalis, pavyzdžiui, Spirogyra, kuri gali suskaidyti į keletą segmentų, kurių kiekvienas išauga į nepriklausomą individą. Kai kurie dumbliai gali išauginti daugybę žvynuotų sporų, kurios gali laisvai judėti, o kiekviena spora subręsta į naują individą. Esant nepalankioms aplinkos sąlygoms, kai kurie dumbliai gali išauginti storasieneles miegančias sporas, kurios, susidarius tinkamoms sąlygoms, sudygsta ir išauga į naujus individus. Lytinio dauginimosi metu kai kurie dumbliai gali gaminti vyriškąsias ir moteriškąsias lytines ląsteles, kurios poruojasi ir išsivysto į naujus individus.
Per visą jūros dumblių gyvavimo ciklą nelytinis ir lytinis dauginimasis dažnai keičiasi reguliariai, sudarydami sudėtingą gyvenimo istoriją. Pavyzdžiui, jūros dumbliai ir rudadumbliai, kuriuos mes dažniausiai valgome, turi skirtingas sporofitų ir gametofitų augimo formas. Sporofitas dauginasi nelytiškai, gamindamas sporas, o gametofitas gamina vyriškas ir moteriškas lytines ląsteles lytiniam dauginimuisi. Šis skirtingų gyvybės formų kaitaliojimasis vadinamas „kartų kaitaliojimu“.
