Išankstinis-garinimas: šis metodas leidžia sojos padažo skoniui geriau įsiskverbti į žuvį, todėl visa žuvis yra kruopščiai marinuota ir pagardinta. Tai taip pat daro žuvį skanesnę ir švelnesnę.
Tačiau išankstinis{0}}garinimas turi ir trūkumų. Pirma, dėl aukštos temperatūros sojos padažas gali per daug išgaruoti garuose, todėl skonis bus ne toks intensyvus. Antra, sojos padažo spalva gali patamsėti garinant, o tai turi įtakos žuvies išvaizdai.
Garinimas po-: šis metodas išsaugo originalų sojų padažo skonį, todėl jo aromatas tampa intensyvesnis. Taip pat žuvis atrodo patrauklesnė ir išlaiko drėgmę bei tekstūrą.
Tačiau po{0}}paskelbimas garuose turi ir trūkumų. Pirma, po garinimo sumažėja žuvies gebėjimas įsisavinti prieskonius, neleidžiant skoniui visiškai įsiskverbti į žuvį.
Apibendrinant galima pasakyti, kad pasirinkimas tarp prieš-garinimo ar po-garinimo sojų padažo priklauso nuo asmeninio skonio ir pageidavimų. Leisdami žuviai sėdėti prieš verdant garuose, pagerėja skonis ir suteikiama daugiau skonio; Leisdami stovėti po garinimo išsaugo originalų sojų padažo skonį ir žuvį padaro drėgnesnę. Svarbiausia yra kontroliuoti karštį ir naudojamo sojų padažo kiekį, kad būtų užtikrinta žuvies tekstūra ir išvaizda.